spragarutis

spragarùtis sm. (2) Alk, Plv; Ser, LBŽ žr. sparagutis: Spragarùtis da tik pradė[jo] augt – jau ir riečiasi Gs. Jų daržely ir spragarùčių augta Vlkv. Sako, jog šv. Jono naktyje gali įgyti paparčio arba spragaručio žiedą V.Piet.